Žaisdami, kalbėdami, klausydmi, kurdami prisimename šią svarbią visiems datą, minime uždegdami žvakute ir sakome- Atmintis gyva, nes liudija

Pramogų, darganotą rudenį, nebus per daug… Vaikai su mokytojomis sukūrė smagias moliūgų, "pabaisiukų", kitų įdomybių erdves, kuriose buvo įdomu žaisti, o rytais smagiai pro jas keliauti į darželį. Smagu kurti, gaminti, fantazuoti, žaisti, pažinti kitokias tradicijas.

Atskubėjo Ruduo…rinkdamas besidraikančių voratinklių gijas, pindamas į skraistę rūko kasas, dovanoja daug nuostabių spalvotų akimirkų ir rudens gėrybių – tik spėk viskuo grožėtis ir rinkti, kas dar žydi, auga, kas po kojomis šnara, čeža, krenta, kutena…Darželyje girdėjosi šurmulys – vyko aktyvus ruošimasis Rudenėlio šventei. Vaikai su mokytojomis darželio kieme, su tėveliais parkuose ar pas senelius soduose ieškojo ir rinko kas auksinius lapus, kas stipruolius kaštonus ar giles, kvapnias rudenines gėles, kas raudonųjų šermukšnių kekes… Prisirinkę gėrybių, pažinome daug augalų, dėliojome, grožėjomės, kūrėme puošnius vainikus, grupių skrybėles. Tėveliai irgi netinginiavo- namuose padėjo vaikams pasipuošti įspūdingas, žaismingas rudenines skrybėles, kurias Rudenėlis pakvietė pademonstruoti žengiant podiumu… Visiems didelis, margaspalvis, kvepiantis rudeniu AČIŪ

12►

https://forms.gle/9v3Vgdywb1rqKLdQ9