Gelsta medžiai, vysta gėles
Paukščiai skristi ruošiasi,
O senelis rudenėlis
Aukso lapais puošiasi.
Ugniaspalvį, margaspalvį
Aukso rūbą siūdosi
Net varnėnai pramuštgalviai
Pažiūrėti grūdasi.
Ko šalna iš pykčio bąlą
Kad senelis puošiasi?
Juk į derliaus karnavalą
Rudeneliui puošiasi.
Na ir kaip nesidžiaugsi rudenėliu, kai už lango taip gražiai pasipuošę medžiai įvairiomis spalvomis, kai aruodai pilni gėrybių, o pintinėse pilna vaisių. Rudenėjančiu takeliu atkeliavo pas mus Dėdė Rudenelis, kuris pakvietė vaikus, tėvelius ir bendruomenę į rudens šventę, bei parodą.
Šventės metų netrūko geros nuotaikos, pedagogų, tėvelių ir vaikų išradingumo dalyvaujant rudens parodoje, kur rudens gerybės virto nuostabiomis puokštėmis, pasakų eksponatais, o lauke nuostabiausiais kilimais. Rudens paroda sulaukė daug lankytojų, kurie gėrėjosi gamtos dovanomis.
Dėdė Rudenėlis šventės dalyviams dėkojo ir visus apdovanojo.
